priesyga

×príesyga sf. (1), priesiga BzB317, prýsyga (ž.) (1) Als; M.Valanč žr. priesiega: Ans y[ra] prýsygą priėmęs KlvrŽ. Tu po prysygos meluoji Žem. Visas neteisingas ir nereikalingas prysygas Jzm.